Pamaniau, kad visai naudinga būtų padaryti mini atmintinę, kurioje būtų šiek tiek plačiau ir svarbiausia – vienoje vietoje aptartos pagrindinės ir dažniausiai sutinkamos rūgštys kosmetikoje. Jos mūsų odai itin naudingos, tik reikia mokėti jomis naudotis teisingai ir, žinoma, teisingai pasirinkti tinkamą.
Ši atmintinė – labai supaprastinta atmintinė apie rūgštis, per daug nesileidžiant į detales. Detaliau visuomet gali pasidomėti pati.
Alpha Hydroxy Acids (AHAs)
Šios rūgštys yra labiausiai paplitusios kosmetikos produktuose ir į jas įeina tokios rūgštys kaip: glikolio, citrinų, migdolų, obuolių rūgštis, vyno ir pieno rūgštys.
Jos šveičia odą, stimuliuoja kolageno gamybą, skatina odos drėkinimosi procesus. Taip pat normalizuoja odos epidermį (viršutinį, mums matomą odos sluoksnį). Puikiai tinka kovoti prieš odos senėjimą.
Beta Hydroxy Acid (BHAs)
Yra viena tokia populiari BHA rūgštis – salicilo, kuri išgaunama iš acetylsalicilo. Kaip ir AHA rūgštys, ši rūgštis taip pat šveičia odą ir skatina greitesnį senos odos pasišalinimą. Ši rūgštis ypatingai gerai tvarkosi su įvairiais bėrimais ir valo užsikišusias poras – tuo pat metu padėdamas nuo visokių odos darinių, kuriuos ir sukelia porų nešvarumai: inkštirai ir kt.
Polyhydroxy Acids (PHAs)
Naujos kartos AHA rūgštys, kurios pasižymi panašiomis savybėmis, tačiau jų įvedimas į odą – daug švelnesnis. Įsigeria į odą nepastebimai ir nesukelia dilgčiojimo jausmo, kaip gali sukelti kitos AHA rūgštys. PHA rūgštys yra vienos iš daugiausia multitaskinančių rūgščių: itin labai apsaugo kolageno molekules ir neleidžia joms iširti, taip pat atkuria odos apsauginį barjerą ir yra puikus pasirinkimas itin jautrioms ir dehydratavusioms odos. Šių rūgščių pavyzdžiai: Gluconolactone, lactobionic ir maltobionic.
Kuo jos skiriasi?
AHA rūgštys yra tirpios vandenyje, todėl jos neprasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, o daugiausia darbuojasi jos paviršiuje.
BHA rūgštys yra lipidai (netirpūs vandenyje), todėl jos gali įsiskverbti giliau į nešvarias poras pro visą sebumą ir padėti joms išsivalyti iš vidaus.
PHA rūgštys yra lėčiau įsigeriančios ir jos yra didesnių molekulių pavidalu, ko pasekoje, kaip ir minėjau, puikiai tinka itin jautriai ir dehydratuotai odai, nes nesukelia diskomforto.
Glikolio rūgštis (AHA) / glycolic acid
Mažiausios molekulės iš visų AHA rūgščių. Ši rūgštis yra išgaunama iš cukranendrių ir yra pati veiksmingiausia iš visų AHA rūgščių. Sugeba išjudinti odos ląsteles ir stimuliuoti kolageno gamybą, taip pat skatina odą greičiau atsinaujinti ir ją nušveičia. Lygina odos atspalvį ir padeda kovoti su mažomis raukšlelėmis epidermyje. Tai vienintelė rūgštis, kuri odą padaro itin jautria saulei, todėl būtina naudoti SPF kremą. Taip pat būtina ir nepraleisti drėkinimo žingsnio, nes glikolio rūgtis ilgainiai gali išsausinti odą.
Glikolio rūgštis yra dažnai sutinkama ir dermatologų kabinetuose kaip darbo įrankis. Tiesa, ten jos gali būti net 70% koncentruotos, kas yra pavojinga naudoti, jei neturi tam tinkamų žinių. Paprastai kosmetika, kurią gali nusipirkti fizinis asmuo asmeniniam naudojimui, turi daug mažesnį procentą 7-30%. Kas yra palyginti saugu naudoti kasdien.
Aš pati sėkmingai naudoju glikolio rūgšties toniką iš TO. Didžiulės „bankės” labai labai ilgai užtenka, naudoju kaip kasdienį toniką, ypač patinka prieš einant miegoti, nes ryte atsikeliu su švelnia ir spindinčia oda.
Pieno rūgštis (AHA) / lactic acid
Anksčiau gaunama iš pieno, o dabar suformuota sintetiškai, ši rūgštis labai švelniai šveičia odos paviršių, išlaikydama ją švelnią ir nepažeistą. Įsivaizduok Pac Man žaidimą – taip ši rūgštis „suvalgo” nešvarumus nuo odos. Ji nesausina odos, kaip kad gali padaryti glikolio rūgštis. Nors ir yra palyginti saugi, didelė jos koncentracija taip pat gali pažeisti odą ar sukelti diskomfortą, todėl geriausia būtų pradėti nuo mažesnės rūgšties koncentracijos produktų.
Migdolų rūgštis (AHA) / mandelic acid
Išgaunama iš migdolų, ši rūgštis ypač tinkama itin riebios odos savininkėms. Migdolų rūgštis turi antibakterinių savybių ir ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti odos sebumo išsiskyrimą neišsausindama ir kitaip nepakenkdama odai.
Turėjau migdolų rūgšties, taip pat iš TO. Man nepatiko jos itin aliejinga ir riebi konsistencija. Aš kaip tik po dienos mėgstu nuprausti savo visą sebumą nuo odos ir su kosmetika ją pridrėkinti, padaryti matine, o ši rūgštis tarsi sugrąžindavo man tą aliejinę blizgią plėvelę, tai mečiau.
Citrinų rūgštis (AHA) / citric acid
Citrinų rūgštis padeda kovoti su „photodamage” – visomis problemomis, kurias odai sukelia saulės ultravioletiniai spinduliai: smulkios raukšlės, pigmentinės dėmės, odos sugrubėjusi tekstūra. Dažnai šią rūgštį kosmetikoje naudoja tik kaip konservantą, todėl jeigu ingredientas citric acid yra inredientų sąrašo pabaigoje, ji naudojama tik kaip konservantas ir odai naudos neatneš.
Obuolių ir vyno rūgštys (AHA) tartaric, malic acid
Paprastai šios rūgštys išgaunamos iš vynuogių, obuolių, kriaušių ir vyšnių. Jos yra vienos iš švelniausių AHA rūgščių, veikia kaip antioksidantai ir padeda odai kvėpuoti.
Salicilo rūgštis (BHA) / salycilic acid
Išgaunama iš gluosnio medžio, ši rūgštis pasiekia gilius odos sluoksnius ir užkerta kelia įvairiems bėrimams, kuriuos sukelia užsikišusios odos poros. Ši rūgštis atpalaiduoja tam tikras ląsteliu dalis ir padeda jai „paleisti” sebumą, kurį riebus odos tipas linkęs užlaikyti.
Gluconolactone (PHA)
Antioksidantinė rūgštis, didžiausią multitaskerė iš visų PHA rūgščių. Drėkina odą, „puola” laisvuosius radikalus ir taip apsaugo nuo UV spindulių daromos žalos odai, o naudojant reguliariai ilgą laiką, sumažina odos raudonį, o taip pat ir padeda palaikyti jos elastingumą. Juk sakiau, kad multitaskerė. 😂
Lactobionic (PHA)
Išgaunama iš pieno cukrų, ši rūgštis gali sulėtinti odos senėjimo procesą ir yra puikus antioksidantas. Puikiai pritraukia vandenį į odą, ko pasekoje oda būna pridrėkinta ir elastinga.
Maltobionic (PHA)
Labiausiai drėgmę odoje sulaikanti iš visų rūgščių. Maltobioninė rūgštis gali pagerinti odos tekstūrą, stangrumą, skaidrumą, tonusą ir sumažinti raukšles. Apsaugo nuo saulės sukeliamos hiperpigmentacijos ir skatina kolageno gamybą.
Kokią rūgštį pasirikti?
Visiškai priklauso nuo to, kokio efekto nori ir ko reikia tavo odai. Trumpai aprašiau kiekvieną iš rūgščių, tad manau tikrai nėra sunku pasirinkti, kas labiausiai tinka tau.
Riebios, probleminės odos savininkės gali rinktis BHA rūgštis ir kombinuoti jas su AHA rūgštimis: glikolio ir salicilo rūgštys.
Jautrios, sudirgusios odos savininkėms tikriausiai būtų geriausia rinktis švelnias AHA arba PHA rūgštis: pieno rūgštis, obuolių ir vyno rūgštys.
Išsausėjusios odos savininkėms puikiai padės drėkinančios ir drėgmę išlaikančios PHA rūgštys: maltobionic, gluconolactone.
Normalios odos savininkėms visiškai nebūtina valyti odą su stipria BHA rūgštimi – užtenka švelnios pieno (lactic) rūgšties, kuri puikiai atliks darbą ir neišsausins odos.
Rugščių rutinos
Pabandžiau sudaryti mini rūgščių rutinas trims odos tipams. Visas rūgštis parinkau iš TO, nes pas juos žinau didžiausią jų pasirinkimą, tačiau jei norėsite įsigyti, nebūtina rinktis būtent šį gamintoją.
- Riebiai/probleminei odai
Salycilic Acid 2% solution + Glycolic Acid Solution 7% Toner - Jautriai, dehydratavusiai, pleiskanojančiai odai
Lactic Acid 5% + HA - Normaliai odai
Glycolic Acid Solution 7% Toner
Pasitikriname žinias
Na ir pabaigai – pasitikriname žinias. Visą informaciją užtvirtinkime labai paprastu ir neįpareigojančiu testuku. Pabandyk sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus. Spustelėjusi ant klausimo pamatysi atsakymą.
BHA rūgštį – salicilą arba AHA migdolų rūgštį. 🧪
Multitaskerę Gluconolactone (PHA), Lacobionic (PHA) arba citrinų rūgštį / citric acid (AHA). 👍
Maltobionic (PHA). 🤗
Čia suktas klausimas, aš apie ją čia neminėjau, tačiau nors ir hialuronas vadinamas rūgštimi, jis atlieka visiškai kitokias funkcijas ir nėra priskiriama nei prie AHA, nei prie BHA, nei prie PHA rūgščių. 😁
Kiek klausimų pavyko atsakyti teisingai? 😁
Pasidalyk komentaruose!
