Aš mėgstu žiūrėti filmus. Skaitau ir knygas, rašau, kuriu, piešiu, klausau muziką, tačiau vakarą praleisti prie filmo arba nueiti į kino teatrą tikrai neatsisakau. Esu sutikusi žmonių su nuomone, jog filmų žiūrėjimas – absoliutus laiko gaišimas, tačiau nuo kada gi domėtis ir stebėti meną lygu gaišti laiką? Su šia nuomone nesutinku ir toliau mėgaujuosi šiuo žanru. O paskutiniu metu pradėjau žavėtis senais filmais, kurie jau virtę klasika. Man patinka senesni laikai – žaviuosi ir domiuosi, nes juose neegzistavau, tad tuose laikotarpiuose randu tiek daug įdomių detalių, kurias norisi panagrinėti.
Tikiu, kad filmai patinka ir tau, kadangi jau užsukai perskaityti mano rekomendacijų. O parekomenduoti šiandien turiu 3 puikius, tačiau be galo skirtingus ir savaip šarmingus filmus.
BREAKFAST AT TIFFANY'S (1961 m.)
Lietuviškai kalbant, randu vertimą „Pusryčiai pas Tifani”, bet tie, kas matė filmą sutiks, jog vertimas „Pusryčiai Tifanėje” tiktų labiau. Šis filmas – romantinė komedija. Retai tokias žiūriu, tačiau ši turi savyje kažką tokio, kad man tikrai patiko. Perskaičiusi pavadinimą galvojau, kad Tifani (ar ten Tifanė) – kokia nors moteris, o gal net toji pagrindinė veikėja (vaidina Audrey Hepburn). Tačiau gi ne! Jeigu tu nežinai – palieku intrigą sužinoti mėgaujantis filmu.
Na, o istorija, kuri rutuliojasi filme – damutė, kuri šiaip gyveno kaime, atsikrausto į miestą ir tampa damute, kuri gražiai rengiasi ir bando įsitirnti į aukštąją, turtingąją visuomenę. Tačiau kaip juokaujama – iš kaimo mergelę gali išvaryti, o kaimo iš jos – ne. Na, tai šis atvejis nutinka ir su Hole (pagr. veikėja). Ji nors ir damutė iš išorės, elgiasi kaip nesubrendusi, vėjavaikiška ir nerūpestinga, mažai suvokia aplinką ir šiaip – tokia pilna žaismės. Jos tikslas – susirasti turtingą bernelį, už jo ištekėti ir tokiu būdu tapti turtinga dama. Jos kelyje paismaišo jaunikaitis, rašytojas ir užsimezga draugystė. O su ta draugyste ir visi nuotykiai bei niuansai.
Smagus filmas, kurio ne tik siužetas man patiko, bet ir tie filme rodomi butai, jų interjeras. Taip pat pagrindinės herojės outfitai labai įkvepiantys ir žavingi, įdomūs – yra kur pasisemti naujų idėjų. Girdėjau, kad šitą filmą turi pamatyti bet kokia save gerbianti fashionista. Tačiau nebūtinai, ne. Yra į ką ir šiaip pažiūrėt, yra vietų nusijuokti, paprunkšti ir pasimėgauti gražiais vaizdeliais. Man filmas patiko, tikrai rekomenduoju!
7,6 / 10
Blake Edwards
Holė, pagrindinė veikėja, pagal scenarijų yra 19 metų mergina. Audrey Hepburn, aktorė, kuri vaidino šią veikėja, tuo metu buvo 31. Pati aktorė manė, jog ji nebuvo tinkamiausia aktorė Holės veikėjui, tačiau būtent Holė ir tapo viena populiariausių jos kada suvaidintų vaidmenų. Filme buvo katinas, vardu Katinas, o jį vaidino per visą filmą net 9 skirtingi katinai. Rašoma, kad Holė per visą filmą vilkėjo vieną ir tą pačią juodą suknelę, tik derino skirtingus aksesuarus. Dabar patvirtint ar paneigti negaliu, reiktų žiūrėt iš naujo filmą ir stebėt. Tą gali padaryti tu, jei nuspręsi žiūrėti.
Geras filmas yra tas, kurio istoriją ir
siužetą supranti net žiūrėdamas filmą be garso.
SCENT OF A WOMAN (1992 m.)
„Moters kvapą” žiūrėjome su draugu visiškai neskaitę filmo aprašymo. Galvojau, kad tikrai bus romantinis filmas, nes na pavadinimas labai jau sentimentalus. Bet gi ne, vėl pavadinimas apgavo, negalima jais pasitikėti kaip ir knygos viršeliu.
Šis filmas yra apie studentą, kuris, norėdamas papildomai užsidirbti susiranda papildomą darbelį – kelias dienas prižiūrėti aklą vyrą ir jam padėti su kasdieniais namų ruoša ir savirūpybos užduotimis. Al Pacino meistriškai suvaidino aklą vyrą, buvusį karininką. Man siaubingai patiko viskas – jo elgsena, veido išraiškos, sakomos frazės ir jo kalbose paslėpti moralai. Nesinori labai pasakoti siužeto, nes bus nebeįdomu žiūrėti, tačiau užtikrinu, kad jokios romantinės istorijos čia nėra.
Paminėsiu tik tiek, jog tas aklas vyras, aklas jau ilgai ir jo charakteris toks, jog jo nekenčia visi jo artimieji. Vyras palūžta ir nusprendžia dar pasispardyti. Kaip jis tą daro ir kaip jam (ne)padeda tą padaryti tas studenčiokas – viskas filme, kviečiu patogiai įsitaisyti ir pažiūrėti. Jautri, įtraukianti istorija, paliekanti po filmo su pamąstymais.
8 / 10
Martin Brest
Al Pacino aklojo rolei pasiruošti padėjo aklųjų mokykla. Pats aktorius sakė, jog atrodyti aklam jam padėjo išmokimas fokusuoti žvilgsnį į niekur. Taip pat aktorius netgi kameroms išsijungus naudodavo filmo herojaus lazdelę vaikščiojimui ir nežiūrėdavo į žmones, kurie su juo kalba. Leonardo DiCaprio dalyvavo kastinge į Charlie (studenčioko) rolę. Beveik visos filmo scenos viešbutyje buvo filmuojamos naktį, tam, kad netrukdyti įprasto viešbučio darbo. Al Pacino pasako frazę „hoo-yah” lygiai 10 kartų viso filmo metu. Kas čia per frazė tikrai suprasi pradėjusi žiūrėti filmą.
CLUELESS (1995 m.)
„Jokio supratimo” vertimas gal ne pats tiksliausias, tačiau jau nebesigilinsiu į vertimus. Šitą filmą jau esu mačiusi anksčiau, tačiau labai norėjau peržiūrėti dar vieną kartą. Tikriausiai, kad esi mačiusi ir tu. Bet irgi – gal taip seniai, kad likę tik nuotrupos. Tai romantinė komedija (bet labiau sakyčiau tiesiog komedija su komiška romantika) apie paaugles ir amerikietišką paauglių norą būti populiariausiomis mokykloje.
Filmas, mano nuomone, turi išliekamąją vertę vėl gi iš tos fashion srities. Labai ten ekstravagantiški, to meto madas atspindintys outfitai. Pati istorija nėra kokia suteikianti daug peno apmastymams ar spaudžianti prie moralkių, tačiau susižiūri smagiai. Jokio spaudimo. Tai visgi, siūlau pažiūrėt – prie popkornų ir kolos tikrai geras filmas tiesiog smagiam pažiūrėjimui ir, žinoma, aprangos pasiinspiravimui taipogi.
6,8 / 10
Amy Heckerling
Filmo kūrėjai patys sėdėjo Beverli Hilso vidurinės klasėse, nes norėjo suprasti mokinius ir filme atvaizduoti juos kuo tikresnius. Šis filmas yra gan biudžetinis, nufilmuotas per 40 dienų ir be kita ko, filmavimo metu netgi buvo pavogta vieno aktoriaus kuprinė, kurioje buvo filmo scenarijus. Šis filmas vėliau peraugo į televizijos šou (serialą) ir knygas. „Jokio supratimo” filmas yra įtrauktas į prodiuserio Steven Shneider (žinomas kaip „Paranormalūs reiškiniai”, „Tūnas tamsoje” prodiuseris) „1001 filmas, kurį turi pamatyti prieš mirtį” sąrašą.
Štai ir baigėsi mano sąrašas senų filmų, kuriuos peržiūrėjau ir manau, kad dar ne kartą peržiūrėsiu ateityje. Ar tu žiūri filmus daug kartų? Nes aš kažkai vengiu to daryti, bet kai filmas labai patiko ir žiūrėjau jau seniai – patinka visai „atnaujinti” įspūdžius. Visai neseniai dar kartą peržiūrėjau „Narnijos kronikas”. Tikrai daugumą vietų buvau pamiršusi ir mėgavausi iš naujo.
Paskutinis tavo žiūrėtas filmas yra...?
Atsakyk komentaruose!
