Peržvelginėjau keletą savaiminio įdegio produktų (vieną čia, antrą štai čia ir trečią čia), bet kuo daugiau su jais eksperimentuoju, tuo labiau pastebiu, kad daug kas turi fobiją savaiminio įdegio priemonėms. 😀 Tai noriu pasidalyti savo patirtimi ir, galbūt, tau mano padarytos klaidos padės nedaryti to paties… :))
- savaiminis įdegis veikia panašiai, kaip ir maistiniai dažai – produktas nudažo odos paviršiuje esančias negyvas odos ląsteles. būtent todėl ant pakuočių gamintojai ir rekomenduoja prieš tepant savaiminio priemonę – nušveisti odą. ten, kur ji jau labiau „negyvesnė”
ir pasiruošusi nugriūti, ten ir susidaro didžiausios problemos – įdegis būna per ryškus, o oda po dienos ar dviejų „nukrenta” ir liekame nelabai patraukliomis, plėmuotomis žirafomis. 
- skutimasis = odos šveitimui. tik būnant su savaiminiu įdegiu pastebėjau, kad su skutimosi peiliukais nuskuti ne tik plaukus, bet ir odos paviršių – negyvas odos ląsteles. tai reiškia, kad būtų geriausia plaukus nuo skutamų vietų pašalinti dar prieš tepant įdegį, nes jei tai darysi po – jau neteksi matomo sluoksnio įdegio nuo tų vietų.
taip pat kiekvieną kart skutantis įdegis blanks, tad pavyzdžiui kojas „deginti” įdegiu tenka dažniau, nei likusį kūną, jei nori sulyginti atspalvį su kitomis kūno dalimis. - alkūnės, keliai, pėdos, rankos – kritinės vietos, kurios dažniausiai sukelia problemų. šiose vietose oda ir daug sausesnė, nei kitur kūne, todėl jei nesinori, kad įdegis ten per daug įsigertų, tereikia šias vietas patepti drėkinančiu kūno kremu. patepi, leidi susigerti, o tada aplikuoji savaiminio įdegio priemonę ir tikrai gali tikėtis, kad tos vietos paruduos labai tolygiai su visomis kitomis kūno dalimis.
- nenori, kad savaiminis įdegis teptų drabužius, patalynę? nesirink įdegio priemonių su bronzantu. tavo įdegio priemonės tuomet turėtų būti bespalvės. produktai, kurie turi savo sudėtyje bronzanto – tepa. tačiau tokios spalvotos įdegio priemonės yra puiku toms, kurioms nesiseka lygiai išsitepti įdegi su bespalvėmis priemonėmis. bronzantas čia ir dabar nudažo odą, todėl labai gerai matosi, kur nedatepei, o kur pritepei galbūt pernelyg daug.
- geriausia įdegio putas aplikuoti pirštine. ji yra šiek tiek sugerianti, todėl įdegio priemonė tepama tolygiai, be to, ją galima plauti, todėl galėsite naudoti vėl ir vėl.
- prieš aplikuojant įdegio priemonę, oda turi būti VISIŠKAI sausa. geriausias besiformuojančio įdegio „trintukas” yra vanduo, todėl bet koks drėgnesnis plotas ar net mažas lašelis, užtiškęs pvz. plaunant rankas – labai negerai. įdegį reikia aplikuoti ne iš karto išlipus iš dušo (neužtenka tik nusisausinti rankšluosčiu) ir ne drėgnoje dušo patalpoje. išsimaudai, nusišluostai, išeini iš vonios kambario, lukteli bent 10 min. ir tik tada aplikuoji įdegį. būtinai patikrinti reikia ar nedrėgna pažastyse, po krūtimis, vidinėse blauzdų dalyse ir pan.
- po to, kai aplikuoji įdegį, reikia pabūti nuogai kurį laiką. leisti priemone visiškai išdžiūti. būtent todėl, įdegio aplikavimas niekada neturi būti atliekamas, kai skubi. išsitepi ir turi laukti bent 20 min. iki apsirengimo LAISVAIS drabužiais, kurie nėra aptempti, kurie neturi stiprių gumų ties liemeniu, ties kojomis, rankovėmis ir pan., nes tose vietose įsirėžęs rūbas sugers įdegį ir būsi žemėlapiu.
- savaiminio įdegio remover’iai veikia tik ant įdegio, kuris išbuvo ant odos bent tris dienas. jeigu pasideginai ką tik ir nori nuplaut – pamiršk.
gyvenk dabar su tuo, ką turi, slėpkis, maskuokis. 
- geriausiai seną įdegį nušveičia frotinė medžiaga. tikrai nereikia pirkti brangių šveičiamųjų pirštinių, aš nusišveičiu odą su paprastu, mažu rankšluostėliu, kuris šiek tiek aštresnės medžiagos. labai padeda nušveisti vietas, kur įdegis mėgsta nenusiplauti taip paprastai – rankų vidinė pusė, pilvas, kirkšnys, keliai ir pan. tiesiog sudrėkinu rankšluostuką, išmuiluoju kūną, lukteliu kelias min. ir trinu.
- sausa oda – netikro įdegio priešas. kadangi savaiminio įdegio produktai pakeičia negyvos odos spalvą, kuo labiau sausa oda, tuo greičiau ji atsiskiria ir nukrenta, todėl jeigu norisi įdegį palaikyti kuo ilgiau, kuo tolygesnį, reiktų pasišvęsti kiekvieną kartą po maudynių visą kūną gerai sudrėkinti. kitaip – kaltink save, kad vėl panašėji į žirafą arba kad įdegis ant odos buvo vos kelias dienas.
- visi įdegio produktai būdami ant odos ir „kurdami” įdegį – skleidžia kvapą. taip yra dėl sudėtyje esančių ingredientų, kurie reaguoja su negyva oda. vieniems kvapas aštresnis, kitiems jis silpnesnis, vieni jautriau į jį reaguoja, kitiems netrukdo.
- įdegio intensyvumą galima reguliuoti. nebūtina laikyti visas valandas, kiek rekomenduoja gamintojas. jeigu nesinori pernelyg didelio efekto, galima laikyti trumpiau ir įdegis bus švelnesnis, subtilesnis, mažesnė rizika pastebimai prisidirbti ir pan.
- jeigu nežinai, kam tepantis įdegį reikalinga drabužių pakaba, su visa pagarba ir meile – tikriausiai ir dabar vaikštai su tuo vienu baltu lopinėliu ant nugaros.
- niekas nepasakė, kad žmogui, kuris mėgsta dažnai ir daug plauti rankas, baisiai sunku išlaukti, kol įdegis suveiks ant rankų.
Mano mėgstamiausios savaiminio įdegio putos, kol kas, yra šios iš Eveline:
Pigios, tačiau su jomis taip lengva ir malonu, kad savaiminis įdegis tikrai neatrodo toks baisus baubas, koks gali pasirodyti, kai naudoji ne iki galo sau tinkančius savaiminio produktus. 🙂
